- miltinas
- mìltinas, -à adj. (3a), -a (1) K
1. MŽ, Jnš, Rk miltuotas: Melninko drabužiai miltinì J. Kame landžiojai, kad visa nugara miltina? Kal. Malūne buvau – kur nebūsu miltinà Krš. Negal pilti sėklos į maišą, jei mìltinas yr – išdeguliuo[ja] KlvrŽ. ^ Neik į malūną, nebūsi miltinas Nt. Malėjos miltinos rankos B.
miltinaĩ adv., mìltinai K.2. Akm prk. neskaidrus, apsiblausęs, prastai matantis (apie akis): Muno akys mìltinos, nebregu aiškiai, subėga raidės į kupetą Šts. 3. Šauk prk. įsigėręs, įkaušęs: Mìltinas jau parejo, šlitiniuo[ja] Krš. Ans jau nu pat ryto mìltinas vaikščioja Akm.
Dictionary of the Lithuanian Language.